Rezervuaro užtvankos geomembrana
Trumpas aprašymas:
- Geomembranos, naudojamos rezervuarų užtvankoms, yra pagamintos iš polimerinių medžiagų, daugiausia polietileno (PE), polivinilchlorido (PVC) ir kt. Šios medžiagos pasižymi itin mažu vandens pralaidumu ir gali veiksmingai užkirsti kelią vandens prasiskverbimui. Pavyzdžiui, polietileno geomembrana susidaro vykstant etileno polimerizacijos reakcijai, o jos molekulinė struktūra tokia kompaktiška, kad vandens molekulės sunkiai gali prasiskverbti pro ją.
- Geomembranos, naudojamos rezervuarų užtvankoms, yra pagamintos iš polimerinių medžiagų, daugiausia polietileno (PE), polivinilchlorido (PVC) ir kt. Šios medžiagos pasižymi itin mažu vandens pralaidumu ir gali veiksmingai užkirsti kelią vandens prasiskverbimui. Pavyzdžiui, polietileno geomembrana susidaro vykstant etileno polimerizacijos reakcijai, o jos molekulinė struktūra tokia kompaktiška, kad vandens molekulės sunkiai gali prasiskverbti pro ją.
1.Veikimo charakteristikos
- Apsaugos nuo nutekėjimo našumas:
Tai yra svarbiausias geomembranų veiksnys taikant rezervuarų užtvankas. Aukštos kokybės geomembranų pralaidumo koeficientas gali siekti 10⁻¹² – 10⁻¹³ cm/s, beveik visiškai užblokuodamas vandens praėjimą. Palyginti su tradiciniu molio sluoksniu, apsaugančiu nuo nutekėjimo, jo apsauga nuo prasisunkimo yra daug ryškesnė. Pavyzdžiui, esant tam pačiam vandens galvutės slėgiui, per geomembraną prasiskverbiančio vandens kiekis sudaro tik dalį to, kiek per molio nepraleidžiantį sluoksnį. - Apsaugos nuo pradūrimo efektyvumas:
Naudojant geomembranas rezervuarų užtvankose, jas gali pradurti aštrūs daiktai, tokie kaip akmenys ir šakos užtvankos korpuso viduje. Geros geomembranos turi santykinai didelį atsparumą pradūrimui. Pavyzdžiui, kai kurios kompozicinės geomembranos turi vidinius pluošto sutvirtinimo sluoksnius, kurie gali veiksmingai atsispirti pradūrimui. Paprastai tariant, kvalifikuotų geomembranų atsparumas pradūrimui gali siekti 300–600 N, todėl jos nebus lengvai pažeistos sudėtingoje užtvankos korpuso aplinkoje. - Atsparumas senėjimui:
Kadangi rezervuarų užtvankos tarnauja ilgai, geomembranos turi turėti gerą atsparumą senėjimui. Geomembranų gamybos proceso metu pridedamos senėjimą stabdančios medžiagos, kurios leidžia joms ilgą laiką išlaikyti stabilų veikimą veikiant aplinkos veiksniams, tokiems kaip ultravioletiniai spinduliai ir temperatūros pokyčiai. Pavyzdžiui, specialiomis formulėmis ir technologijomis apdorotos geomembranos gali tarnauti lauke 30–50 metų. - Pritaikymas prie deformacijos:
Vandens saugojimo proceso metu užtvanka patirs tam tikrų deformacijų, tokių kaip nusėdimas ir poslinkis. Geomembranos gali prisitaikyti prie tokių deformacijų be įtrūkimų. Pavyzdžiui, jie gali tam tikru mastu ištempti ir sulenkti kartu su užtvankos korpuso sėdimu. Jų tempiamasis stipris paprastai gali siekti 10–30 MPa, todėl jie gali atlaikyti įtempius, kuriuos sukelia užtvankos korpuso deformacija.
kness pagal projekto poreikius. Geomembranos storis paprastai yra nuo 0,3 mm iki 2,0 mm.
- Nelaidumas: Užtikrinkite, kad geomembrana būtų gerai nepralaidi, kad vanduo dirvožemyje nepatektų į projektą.
2. Statybos pagrindiniai punktai
- Bazinis gydymas:
Prieš klojant geomembranas, užtvankos pagrindas turi būti plokščias ir tvirtas. Pagrindo paviršiuje esantys aštrūs daiktai, piktžolės, puri dirva ir akmenys turi būti pašalinti. Pavyzdžiui, pagrindo lygumo paklaida paprastai turi būti kontroliuojama ± 2 cm. Taip galima išvengti geomembranos subraižymo ir užtikrinti gerą kontaktą tarp geomembranos ir pagrindo, kad būtų galima užtikrinti jos nepralaidumą. - Klojimo būdas:
Geomembranos dažniausiai sujungiamos suvirinant arba suklijuojant. Suvirinant būtina užtikrinti, kad suvirinimo temperatūra, greitis ir slėgis būtų tinkami. Pavyzdžiui, termiškai suvirintų geomembranų suvirinimo temperatūra paprastai yra 200–300 °C, suvirinimo greitis yra apie 0,2–0,5 m/min., o suvirinimo slėgis yra 0,1–0,3 MPa, kad būtų užtikrinta suvirinimo kokybė ir išvengta nuotėkio problemos, atsiradusios dėl prasto suvirinimo. - Periferinis ryšys:
Labai svarbus geomembranų ryšys su užtvankos pamatu, kalnais abiejose užtvankos pusėse ir pan., užtvankos periferijoje. Paprastai bus naudojamos inkaravimo tranšėjos, betoniniai dangteliai ir kt. Pavyzdžiui, prie užtvankos pamato įrengiama 30–50 cm gylio inkaravimo tranšėja. Geomembranos kraštas įdedamas į inkaravimo tranšėją ir tvirtinamas sutankintomis grunto medžiagomis arba betonu, siekiant užtikrinti, kad geomembrana būtų glaudžiai sujungta su aplinkinėmis konstrukcijomis ir būtų išvengta periferinio nuotėkio.
3.Techninė priežiūra ir patikra
- Eilinė priežiūra:
Būtina reguliariai tikrinti, ar geomembranos paviršiuje nėra pažeidimų, įplyšimų, pradūrimų ir pan. Pavyzdžiui, užtvankos eksploatavimo laikotarpiu prižiūrintys darbuotojai gali kartą per mėnesį atlikti patikrinimus, daugiausia dėmesio skirdami geomembranos patikrinimui vietose, kur dažnai keičiasi vandens lygis, ir vietose, kuriose yra gana didelių užtvankos korpuso deformacijų. - Patikrinimo metodai:
Galima taikyti neardomuosius bandymo metodus, pvz., kibirkštinio bandymo metodą. Šiuo metodu geomembranos paviršiui taikoma tam tikra įtampa. Pažeidus geomembraną, kils kibirkštys, kad būtų galima greitai nustatyti pažeistus taškus. Be to, yra vakuuminio bandymo metodas. Tarp geomembranos ir bandymo įrenginio susidaro uždara erdvė, o apie nuotėkį geomembranoje sprendžiama stebint vakuumo laipsnio pokytį.
Produkto parametrai
